Pagrindinės sąvokos, naudojamos gairių ir ataskaitų dokumentuose:
Atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, visų pirma, vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų perdirbimo įrenginių dujos ir biologinės dujos (Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo)
Bendroji kompetencija – asmens gebėjimas, kurio ugdymas dažniausiai pagrįstas asmens savybėmis. Bendrosioms kompetencijoms priklauso, pvz., kūrybiškumas, analitinis mąstymas, atsakingumas, sąžiningumas, gebėjimas bendrauti ir pan.). (Rekomendacija dėl EKS kūrimo)
Beveik nulinės energijos pastatas – pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas, yra labai aukštas. Reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją (Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo)
Duomenų bazė – organizuotas (susistemintas, metodiškai sutvarkytas) duomenų rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu.
Nors terminas kilo kompiuterių pramonėje, dabartinės vartojimo prasmės ribos praplėstos ir EU Database Directive (kurianti duomenų bazių intelektualinės nuosavybės teises) apima ir neelektronines rūšis.
Energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams, t. y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją (STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas)
Europos kvalifikacijų sandara – bendra europinė atraminė sistema, siejanti šalių kvalifikacijų sistemas ir veikianti kaip perkėlimo mechanizmas, kad skirtingų šalių ir sistemų kvalifikacijos taptų aiškesnės ir suprantamesnės. (Rekomendacija dėl EKS kūrimo)
Funkcinė kompetencija – asmens gebėjimas atlikti tam tikras profesinės veiklos užduotis, veiksmus, funkcijas. (Rekomendacija dėl EKS kūrimo)
Gebėjimai – gebėjimas taikyti žinias ir naudoti praktinę patirtį atliekant užduotis ir sprendžiant problemas. Europos kvalifikacijų sąrangos kontekste gebėjimai apibūdinami kaip pažintiniai (įskaitant loginio, intuityviojo ir kūrybinio mąstymo naudojimą) ir praktiniai (įskaitant rankų miklumo ir metodų, medžiagų, priemonių bei įrankių naudojimą) (Europos parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (2008/C 111/01)
Gebėjimas (angl. skill) – mokymosi/studijų metu išlavintas atitinkamas gabumas, tam tikrų intelektualinio ir/ar fizinio pobūdžio veiksmų atlikimas konkrečioje veiklos srityje. (Laužackas, R. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas, 2005)
Ikiprofesinis mokymas (angl. pre-vocational education) – ugdomoji praktinė veikla, padedanti mokiniui didinti mokymosi motyvaciją, perprasti darbo reikšmę, susipažinti su esamomis profesijomis, ugdanti bendrąsias kompetencijas ir suteikianti žinių, kaip įgyti profesiją. (Ikiprofesinio mokymo tvarkos aprašas, 2007)
Informacinė sistema (IS) – informacijos apdorojimo sistemos ir organizacijos išteklių (pačios informacijos, žmonių, techninių priemonių, finansų ir pan.) visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti (kurti), skleisti (siųsti ir gauti)[LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 psl.]. Kitaip tariant, tai struktūrizuotas procesų ir procedūrų rinkinys, kuriame yra kaupiami duomenys, organizuojami ir perduodami vartotojui.
Kompetencija – įrodytas gebėjimas naudoti žinias, gebėjimus, asmeninius, socialinius ir (arba) metodinius gebėjimus dirbant, studijuojant ir siekiant profesinio bei asmeninio tobulėjimo. Europos kvalifikacijų sąrangos kontekste „kompetencija“ apibrėžiama vertinant atsakomybę ir savarankiškumą. (Europos parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (2008/C 111/01)
Kompetencija (angl. competency) – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma. (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas)
Kvalifikacija – oficialus įvertinimo ir patvirtinimo proceso rezultatas, gaunamas kompetentingai įstaigai nustačius, kad asmens mokymosi pasiekimai atitinka nustatytus standartus (Europos parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (2008/C 111/01)
Kvalifikacija (angl. qualification) – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla. (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2003)
Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema. (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas)
Mažai energijos naudojantys (MEN) pastatai (jų dalys)– pastatai (jų dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, ir A+ klasės pastatams (STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas)
Mokymosi rezultatai (angl. learning outcomes) – teiginiai apie tai, ką besimokantis asmuo žino, supranta ir sugeba daryti pasibaigus mokymosi procesui; mokymosi rezultatams apibrėžti vartojami terminai „žinios“, „gebėjimai“ ir „kompetentingumas“. (Europos parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (2008/C 111/01)
Nacionalinė kvalifikacijų sąranga – kvalifikacijų klasifikavimo į nustatytus mokymosi pasiekimų lygmenis pagal tam tikrus kriterijus priemonė, kuria siekiama integruoti ir koordinuoti nacionalines kvalifikacijų posistemes ir pagerinti kvalifikacijų skaidrumą, prieinamumą, raidą ir kokybę atsižvelgiant į darbo rinką ir pilietinę visuomenę. (Europos parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (2008/C 111/01)
Nacionalinė kvalifikacijų sistema – visi valstybės narės veiklos, susijusios su mokymosi pripažinimu ir kitais mechanizmais, kurie sieja švietimą ir profesinį rengimą su darbo rinka ir pilietine visuomene, aspektai. Tai apima institucijų susitarimų ir procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijų vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą. Nacionalinė kvalifikacijų sistema gali būti sudaryta iš keleto posistemių, jai gali priklausyti nacionalinė kvalifikacijų sąranga. (Europos parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (2008/C 111/01)
Pastato (jo dalies) energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato (jo dalies) energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį (STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas)
Pažintinė kompetencija – asmens gebėjimas įgyti ir savo profesinėje veikloje naudoti specialiąsias ir bendrojo lavinimo žinias. (Rekomendacija dėl EKS kūrimo)
Pirminis profesinis mokymas (angl. initial vocational education and training) – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2007)
Profesinis mokymas (angl. vocational education and training) – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti. (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2007)
Profesinis standartas – kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų kompetencijų, vertinimo kriterijų ir metodų aprašas (PMĮ).
Sektorinė kvalifikacija – tam tikram veiklos sektoriui būdinga, sektoriaus veiklų atlikimui būtina kvalifikacija (Profesinio standarto rengimo metodika, 2012)
Sektorius – profesinės veiklos rūšių grupė, nustatyta remiantis jų pagrindine ekonomine funkcija, produktais, paslaugomis arba technologijomis. (Europos parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (2008/C 111/01)
Tarpsektorinė kvalifikacija – kvalifikacija, kuri būdinga ne vienam, bet keliems ar daugiau ūkio sektorių (Profesinio standarto rengimo metodika, 2012)
Tęstinis profesinis mokymas (angl. continuing vocational education and training) – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti. (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2007)
Žinios – tai, ko pasiekta mokymosi metu įsisavinant informaciją. Žinios yra su darbo arba studijų sritimi susijusių faktų, principų, teorijų ir praktikos visuma. Europos kvalifikacijų sąrangos kontekste žinios apibūdinamos kaip teorinės ir (arba) faktinės. (Europos parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (2008/C 111/01)
