Kraujospūdis yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, parodantis kraujo spaudimą iš širdies į arterijų sieneles. Padidėjęs kraujospūdis, dar vadinamas arterine hipertenzija, yra dažna širdies ir kraujagyslių liga, kuria serga net 1,3 mlrd. žmonių pasaulyje. Tačiau mažiau nei pusė sergančiųjų žino apie savo ligą, o tik 13% gydosi ir pasiekia reikiamą kraujo spaudimą. Nors dažnai arterinė hipertenzija pasireiškia be simptomų, ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip infarktas ar insultas.
Kas yra diastolinis kraujo spaudimas?
Diastolinio kraujo spaudimo reikšmė
Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais – sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Diastolinis kraujo spaudimas parodo kraujo spaudimą arterijose tarp širdies susitraukimų, kai širdies raumuo atsipalaiduoja ir prisipildo krauju. Šis rodiklis yra svarbus diagnozuojant arterinę hipertenziją, nes padidėjusi apatinė kraujospūdžio riba rodo padidėjusią riziką sveikatai.
Optimalus ir normalus kraujo spaudimas
Optimalus kraujospūdis yra 120/80 mmHg, kai sistolinis spaudimas neviršija 120 mmHg, o diastolinis – 80 mmHg. Normalus kraujospūdis svyruoja nuo 120-129 mmHg sistolinio ir mažiau nei 80 mmHg diastolinio spaudimo. Aukštas normalus kraujospūdis yra tada, kai sistolinis spaudimas siekia 130-139 mmHg ir/ar diastolinis – 85-89 mmHg.
| Kategorija | Sistolinis (mmHg) | Diastolinis (mmHg) |
|---|---|---|
| Optimalus | < 120 | < 80 |
| Normalus | 120-129 | < 80 |
| Aukštas normalus | 130-139 | 85-89 |
Diastolinis kraujo spaudimas 110: ką tai reiškia?
Diastolinis kraujo spaudimas 110 mmHg ar didesnis rodo trečio laipsnio hipertenziją, kuri reikalauja skubaus gydymo. Jei toks aukštas kraujospūdis išlieka ilgą laiką, didėja infarkto, insulto, inkstų ligų ir kitų komplikacijų rizika.
Hipertenzijos simptomai ir rizikos veiksniai
Dažniausiai arterinė hipertenzija neturi aiškių simptomų, todėl reguliarus kraujospūdžio matavimas yra itin svarbus. Tačiau kai kurie žmonės su aukštu kraujospūdžiu gali jausti:
- Galvos skausmą
- Nuovargį
- Diskomfortą krūtinėje
- Dusulį
- Širdies permušimus
Pagrindiniai veiksniai, didinantys padidėjusio kraujospūdžio riziką, yra:
- Vyresnis amžius
- Antsvoris ar nutukimas
- Nesveika mityba (ypač druskos perteklius)
- Fizinio aktyvumo stoka
- Alkoholio vartojimas
- Stresas
- Genetika
Trečio laipsnio hipertenzija
Kai sistolinis kraujospūdis viršija 180 mmHg, o diastolinis siekia 110 mmHg ar daugiau, tai vadinama trečio laipsnio hipertenzija. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir pradėti tinkamą gydymą, siekiant apsaugoti svarbius organus nuo žalos. Savarankiškas gydymas namų sąlygomis gali būti pavojingas, nes staigus kraujospūdžio kritimas gali sukelti svaigulį ar net alpimą.
Kaip kontroliuoti diastolinį kraujo spaudimą?
Arterinės hipertenzijos gydymas apima tiek vaistus, tiek gyvensenos pokyčius. Svarbu suprasti, kad ši liga dažniausiai trunka visą gyvenimą, todėl gydymas turi būti nuoseklus ir ilgalaikis.
Vaistai ir gydymo metodai
Vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio skiriami atsižvelgiant į hipertenzijos laipsnį, gretutines ligas ir individualias savybes. Dažniausiai naudojamos vaistų grupės:
- Diuretikai
- Beta blokatoriai
- Kalcio kanalų blokatoriai
- AKF inhibitoriai
- Angiotenzino II receptorių blokatoriai
Gydytojas parinks tinkamiausią vaistą ar jų derinį, stebės gydymo efektyvumą ir, jei reikia, koreguos dozę. Svarbu vaistus vartoti reguliariai, kaip paskirta, net jei savijauta gera.
Gyvensenos pokyčiai
Be medikamentinio gydymo, labai svarbu koreguoti gyvenimo būdą:
- Mityba: sumažinti druskos, sočiųjų riebalų, cukraus vartojimą, valgyti daugiau daržovių, vaisių, liesos mėsos, žuvies, neriebių pieno produktų.
- Fizinis aktyvumas: reguliariai sportuoti, rinktis dinamiškas veiklas (ėjimą, plaukimą, važiavimą dviračiu), kasdien būti fiziškai aktyviems bent 30 minučių.
- Svorio mažinimas: esant antsvoriui ar nutukimui, palaipsniui mažinti kūno masę, derinant subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą.
- Streso valdymas: rasti būdų atsipalaiduoti, vengti įtampos, pakankamai išsimiegoti.
- Žalingų įpročių atsisakymas: nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą (rekomenduojamos normos – iki 1 standartinio gėrimo per dieną moterims, iki 2 vyrams).
Teisingas kraujospūdžio matavimas
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
Siekiant tiksliai įvertinti kraujospūdį, svarbu jį matuoti teisingai. Prieš matavimą reikėtų:
- 5 minutes pasėdėti, nuleisti rankas, atsipalaiduoti.
- Prieš 30 minučių nerūkyti, nevartoti kofeino, nevalgyti.
- Manžetę uždėti ant apnuogintos žasto, kad apatinis jos kraštas būtų 1-2 cm aukščiau alkūnės linkio vidinėje pusėje.
- Matuojant nekalbėti, nejudėti, laikyti ranką širdies lygyje.
- Matuoti kelis kartus, darydami kelių minučių pertraukas, apskaičiuoti vidurkį.
Patartina pasirinkti automatinį, plačios manžetės kraujospūdžio matuoklį, kurį patvirtino medicinos ekspertai.
Baltojo chalato hipertenzija
Kartais žmonių kraujospūdis būna aukštesnis gydymo įstaigose nei namuose. Tai vadinama baltojo chalato hipertenzija, kurią gali sukelti įtampa ar nerimas medicininės apžiūros metu. Todėl gydytojai gali rekomenduoti kraujospūdį pasimatuoti ir namie, vedant dienoraštį. Jei namuose išmatuotos reikšmės yra gerokai žemesnės nei gydymo įstaigoje, galbūt vaistų neprireiks. Tačiau baltojo chalato hipertenzijos negalima ignoruoti, nes ji didina tikrosios hipertenzijos riziką ateityje.
Apibendrinant, diastolinis kraujo spaudimas 110 mmHg ar didesnis yra pavojingas sveikatai ir reikalauja neatidėliotino gydymo. Tačiau net ir esant žemesnėms kraujospūdžio reikšmėms, svarbu reguliariai jį tikrintis, gyventi sveikai ir laiku įvertinti riziką. Arterinė hipertenzija dažnai neturi simptomų, tačiau sukelia rimtų komplikacijų, todėl ją būtina nuosekliai gydyti visą gyvenimą, derinant vaistus ir gyvensenos pokyčius. Tik taip galima apsaugoti širdį, smegenis, inkstus ir kitus organus nuo žalingo padidėjusio kraujospūdžio poveikio.
