Diastolinis kraujo spaudimas 50: priežastys, simptomai ir gydymas

Kraujo spaudimas yra svarbus sveikatos rodiklis, kuris parodo širdies darbo efektyvumą ir kraujagyslių būklę. Diastolinis kraujo spaudimas yra apatinis rodmuo, išreiškiantis spaudimą kraujagyslių sienelėms tarp širdies susitraukimų. Normalus diastolinis kraujo spaudimas turėtų būti ne mažesnis nei 60 mmHg. Tačiau jei jis nuolat siekia 50 mmHg ar mažiau, tai gali kelti rimtų sveikatos problemų.

Reguliarus kraujo spaudimo matavimas yra svarbi prevencinė priemonė, padedanti laiku pastebėti galimus sutrikimus. Tiksliam įvertinimui reikalingas tinkamas pasiruošimas – bent 5 min. pailsėti, nekalbėti ir nejudėti matavimo metu. Kraujo spaudimas gali kisti dėl streso, mitybos ir fizinio aktyvumo, todėl verta pasitikrinti kelis kartus skirtingomis dienomis.

Diastolinio kraujo spaudimo reikšmė

Diastolinis kraujo spaudimas parodo kraujagyslių pasipriešinimą kraujo tėkmei. Žemas diastolinis kraujospūdis (50 mmHg ar mažiau) rodo nepakankamą kraujagyslių tonusą ir elastingumą. Dėl to sutrinka audinių aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, kas ilgainiui gali pakenkti vidaus organams, ypač smegenims.

Optimalus diastolinis kraujo spaudimas yra 60-80 mmHg. Žemesnis rodmuo didina infarktų, insultų, inkstų funkcijos sutrikimų ir kitų komplikacijų riziką. Aukštesnis nei 90 mmHg – indikuoja hipertenziją, kuri taip pat reikalauja gydymo.

Kaip matuojamas kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimui išmatuoti naudojamas kraujospūdžio matuoklis (sfigmomanometras). Jis susideda iš rankovės, kuri apvyniojama apie žastą, pripučiama oro ir išleidžiama, bei manometro, rodančio slėgio pokyčius. Matavimas atliekamas ramiai sėdint, atpalaiduota ranka.

Kraujo spaudimą matuoti turėtų sveikatos priežiūros specialistas, naudodamas tinkamo dydžio rankovę. Namų sąlygomis galima naudoti automatinius kraujospūdžio matuoklius, tačiau reikia laikytis gamintojo instrukcijų ir reguliariai kalibruoti prietaisą. Matavimus reikėtų atlikti tuo pačiu paros metu, vengiant kofeino, nikotino ir fizinio krūvio prieš tai.

Žemo diastolinio kraujo spaudimo priežastys

Žemas diastolinis kraujospūdis gali būti įvairių sveikatos sutrikimų simptomas. Dažniausiai jis siejamas su smegenų atrofija – neuronų ir jų jungčių nykimu, pažeidžiančiu pažintines funkcijas. Kitos galimos priežastys:

Dehidratacija
Anemija
Širdies nepakankamumas
Endokrininės ligos (pvz., hipotiroidizmas)
Vaistų šalutinis poveikis
Nėštumas

Sisteminės ligos ir būklės, tokios kaip vėžys, sepsis ar anafilaksija, taip pat gali laikinai sumažinti kraujospūdį. Tam tikrais atvejais žemas diastolinis kraujospūdis yra genetiškai nulemtas ir nesukelia simptomų.

Pagrindinės priežastys

Smegenų atrofija yra pagrindinė žemo diastolinio kraujospūdžio priežastis vyresnio amžiaus žmonėms. Ilgalaikis nepakankamas smegenų aprūpinimas krauju pažeidžia nervines ląsteles, dėl ko mažėja jų tarpusavio ryšiai ir funkcionalumas. Tai pasireiškia pažinimo, atminties, koordinacijos ir kitų aukštesniųjų funkcijų blogėjimu.

Dehidratacija mažina kraujo tūrį ir spaudimą, ypač karštomis sąlygomis ar po viduriavimo. Anemijos atveju stinga raudonųjų kraujo ląstelių deguoniui pernešti, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja. Progresuojantis širdies nepakankamumas, kai širdis negali užtikrinti reikiamo minutinio tūrio, taip pat lemia žemą diastolę.

Rizikos veiksniai

Hipertenzija, paradoksalu, yra vienas žemo diastolinio kraujospūdžio rizikos veiksnių. Ilgalaikis aukštas kraujo spaudimas pažeidžia kraujagysles, mažindamas jų elastingumą ir gebėjimą susitraukti. Be to, hipertenzijos gydymui skiriami vaistai gali pernelyg sumažinti kraujospūdį.

Kiti rizikos veiksniai apima vyresnį amžių, moteriškąją lytį, žemą kūno masės indeksą, rūkymą ir alkoholio vartojimą. Genetinė predispozicija ir lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar inkstų nepakankamumas, didina žemo kraujospūdžio tikimybę.

Žemo diastolinio kraujo spaudimo simptomai

Žemas diastolinis kraujospūdis dažnai neturi specifinių simptomų, ypač kai nėra pavojingai žemas. Tačiau jei jis nuolat siekia 50 mmHg ar mažiau, gali pasireikšti šie negalavimai:

Silpnumas
Galvos svaigimas
Nuovargis
Šaltos galūnės
Dusulys krūvio metu
Sumišimas
Pykinimas

Šie simptomai atsiranda dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi ir gali būti sunkiai pastebimi, nes vystosi palaipsniui. Vis dėlto, nereikėtų jų ignoruoti, nes jie signalizuoja reikšmingus sveikatos sutrikimus.

Dažniausi simptomai

Silpnumas ir galvos svaigimas yra dažniausi žemo diastolinio kraujospūdžio simptomai. Staiga atsistojus ar ilgiau pastovėjus gali aptemti akyse, ūžti ausyse, prastėti koordinacija. Tai ortostatinės hipotenzijos požymiai, atsirandantys dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis keičiant kūno padėtį.

Nuolatinis nuovargis, negalėjimas susikoncentruoti ir pablogėjusi atmintis taip pat gali rodyti žemą diastolinį kraujospūdį. Šaltos, pamėlynavusios galūnes ir dusulys fizinio krūvio metu parodo nepakankamą audinių aprūpinimą krauju. Jei šie simptomai ryškūs ir progresuoja, reikia kreiptis į gydytoją.

Kaip atpažinti smegenų atrofiją?

Smegenų atrofija tipiškai vystosi lėtai ir ilgainiui sukelia nervų sistemos disfunkciją. Jos požymiai gali būti subtilūs ir lengvai supainiojami su normalia senėjimo eiga. Vis dėlto, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:

Atminties spragos
Sunkumai rasti žodžius
Sumažėję gebėjimai planuoti ir spręsti problemas
Pasikeitusi asmenybė ar elgesys
Delyras ar haliucinacijos

Smegenų atrofijos diagnozei patvirtinti gali prireikti neurologinio ištyrimo ir vaizdinių tyrimų, tokių kaip KT ar MRT. Ankstyva diagnostika svarbi siekiant pritaikyti tinkamą gydymą ir prevencines priemones, stabdančias ligos progresavimą.

Žemo diastolinio kraujo spaudimo gydymas

Žemo diastolinio kraujo spaudimo gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir sutrikimo sunkumo. Esant lengvai formai be simptomų, pakanka gyvenimo būdo korekcijos. Tačiau vidutinio sunkumo ar sunkiais atvejais gali prireikti medikamentinio gydymo ir stacionaraus stebėjimo.

Pirmo pasirinkimo gydymo priemonės apima:

Druskos ir skysčių suvartojimo padidinimą
Fizinio aktyvumo pritaikymą pagal pajėgumą
Elastinių kojinių dėvėjimą ortostatinei hipotenzijai mažinti
Atsargų vaistų dozių didinimą (pvz., antidepresantų)
Dehidratacijos ar anemijos korekcija infuzoterapija

Jei šių priemonių nepakanka, gydytojas gali skirti vaistus kraujospūdžiui kelti, tokius kaip midodrinas ar fludrokortizonas. Smegenų atrofijos atveju prireikia specifinio gydymo, priklausomai nuo neurodegeneracijos priežasties ir stadijos.

Medicininiai gydymo būdai

Vidutinio sunkumo ir sunkiam žemam diastoliniam kraujospūdžiui gydyti naudojami keli vaistų tipai:

Vazokonstriktoriai (midodrinas)
Mineralokortikoidai (fludrokortizonas)
Piridostigminas
Droksidopa
Kofeinas

Šie vaistai didina kraujagyslių tonusą, kraujo tūrį arba širdies susitraukimų jėgą, taip padidindami kraujospūdį. Tačiau jie gali sukelti šalutinį poveikį, todėl turi būti skiriami ir dozuojami atsargiai, stebint gydytojui.

Sunkiais smegenų atrofijos atvejais, kai žemas diastolinis spaudimas sukelia reikšmingą neurologinį deficitą, gali prireikti chirurginio gydymo – šuntuojančių operacijų smegenų perfuzijai pagerinti. Tačiau tai reta, nes daugeliu atvejų konservatyvus gydymas yra pakankamai veiksmingas.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Sveika gyvensena, įskaitant mitybą ir fizinę veiklą, padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą. Siekiant išvengti žemo diastolinio kraujospūdžio ar sušvelninti jo simptomus, rekomenduojama:

Padidinti druskos kiekį iki 3-4 gramų per dieną (jei leidžia kitos ligos)
Išgerti ne mažiau 2 litrų skysčių, ypač esant karščiui ar viduriavimui
Valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau
Vengti staigių kūno padėties pakeitimų, lėtai keltis iš lovos ar nuo kėdės
Užsiimti reguliaria, neintensyvia aerobine veikla
Mažinti alkoholio ir kofeino vartojimą

Be to, būtina laikytis paskirtų vaistų vartojimo režimo, o pastebėjus nepageidaujamą poveikį informuoti gydytoją. Reguliarūs kraujo spaudimo tikrinimai, įskaitant namų matavimus, leidžia optimaliai pritaikyti gydymą.

Prevencinės priemonės ir klinikiniai tyrimai

Geriausias būdas išvengti sunkaus žemo diastolinio kraujospūdžio – reguliari jo kontrolė, gretutinių ligų gydymas ir sveika gyvensena. Asmenys, kuriems nustatyti žemi diastoliniai rodmenys, turėtų dažniau tikrintis sveikatą ir koreguoti savo įpročius.

Sveikatos prieži0ros specialistų uždavinys – mokyti pacientus savimonitoringo principų ir įspėti apie galimas komplikacijas. Rizikos grupės asmenims gali būti rekomenduojama nešiotis kraujospūdžio matuoklį ir užsirašyti duomenis.

Kaip išvengti žemo diastolinio kraujo spaudimo?

Esminės prevencinės priemonės apima:

Gretutinių ligų, ypač hipertenzijos, gydymą
Reguliarų kraujo spaudimo monitoringą
Svorio kontrolę
Subalansuotą, ląstelienos ir skysčių turtingą mitybą
Aktyvų gyvenimo būdą su kasdiene fizine veikla
Streso mažinimą
Įpročių keitimą (nerūkyti, apriboti alkoholį)

Vyresnio amžiaus žmonėms be to tinka atminties ir koordinacijos pratimai, skirti smegenų funkcijoms palaikyti. Šios bazinės priemonės gali ženkliai sumažinti žemo diastolinio kraujospūdžio riziką ir padėti išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Klinikinių tyrimų svarba

Klinikiniai tyrimai ir eksperimentinės studijos yra būtinos norint geriau suprasti žemo diastolinio kraujospūdžio atsiradimo mechanizmus ir kurti efektyvesnes gydymo strategijas.

Vykdomi moksliniai projektai apima:

Naujų vaistų kūrimą ir išbandymą
Neinvazinius smegenų perfuzijos vertinimo metodus
Biomarkerių paiešką ligai anksti diagnozuoti
Genetinius žemo diastolinio kraujospūdžio rizikos tyrinėjimus
Gyvenimo būdo modifikacijų poveikio vertinimą

Nors šios pastangos teikia vilčių ateičiai, šiuo metu pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas kraujo spaudimo matavimui ir registravimui. Tik aktyviai dalyvaudami sveikatos priežiūroje galime veiksmingai kontroliuoti šią tylią, bet rimtas pasekmes sukeliančią patologiją.