Kas yra diastolinis kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas yra svarbus rodiklis, parodantis širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Jis matuojamas dviem dydžiais – sistoliniu ir diastoliniu kraujo spaudimu. Diastolinis kraujo spaudimas rodo kraujagyslių spaudimą tarp širdies susitraukimų, kai širdis atsipalaiduoja ir prisipildo kraujo.
Diastolinio kraujo spaudimo reikšmė
Normalus diastolinis kraujo spaudimas turėtų būti mažesnis nei 80 mmHg. Jei jis nuolat viršija 90 mmHg, tai gali reikšti padidėjusią hipertenzijos riziką. Tačiau per žemas diastolinis spaudimas, pavyzdžiui, 60 mmHg ar mažesnis, taip pat gali kelti tam tikrų sveikatos problemų.
Kaip matuojamas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimo matavimas atliekamas specialiu prietaisu – kraujospūdžio matuokliu (sfigmomanometru). Matavimo metu ant žasto uždedama manžetė, kuri pripučiama oro. Prietaisas fiksuoja sistolinio ir diastolinio spaudimo reikšmes, kurios pateikiamos milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg).
Svarbu kraujospūdį matuoti taisyklingai:
- Prieš matavimą pailsėkite 5 minutes
- Matuokite sėdimoje padėtyje, atpalaiduota ranka
- Manžetė turi būti širdies lygyje
- Matavimo metu nekalbėkite ir nejudėkite
Diastolinis kraujo spaudimas 60: ką tai reiškia?
Diastolinis kraujo spaudimas 60 mmHg ar žemesnis laikomas žemu kraujo spaudimu (hipotenzija). Nors daugeliui žmonių tai gali nesukelti jokių simptomų, kai kurie asmenys gali jausti tam tikrus požymius, ypač staiga atsistojus ar stipriai pavargus.
Žemo kraujo spaudimo priežastys
Žemą kraujo spaudimą gali sukelti įvairios priežastys:
- Dehidratacija
- Mažakraujystė
- Širdies, endokrininės sistemos ligos
- Nėštumas
- Tam tikri vaistai (pvz., antihipertenziniai)
Simptomai ir požymiai
Žemo kraujo spaudimo simptomai gali būti:
- Galvos svaigimas, ypač staiga atsistojus
- Silpnumas, nuovargis
- Pykinimas
- Miglota rega
- Alpimas (retais atvejais)
Šie požymiai atsiranda dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į smegenis staigių kūno padėties pokyčių metu.
Kaip diastolinis kraujo spaudimas 60 paveikia sveikatą?
60 mmHg ar žemesnis diastolinis kraujospūdis gali turėti tam tikrą poveikį sveikatai, jei jis nuolat išlieka toks žemas arba sukelia nemalonius simptomus. Svarbiausia atkreipti dėmesį į savijautą ir stebėti, ar žemas spaudimas nesukelia rimtesnių problemų.
Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Širdies ir kraujagyslių sistema gali būti paveikta dėl nepakankamo kraujo tiekimo į organus. Ilgalaikis žemas kraujo spaudimas kartais siejamas su padidėjusia miokardo infarkto ar insulto rizika, tačiau tai nėra dažna. Svarbu stebėti savo būklę ir laiku kreiptis į gydytoją.
Galimos komplikacijos
Nors rimtos komplikacijos dėl žemo diastolinio spaudimo nėra dažnos, kartais gali pasireikšti:
- Alpimas ir griuvimai dėl staigaus kraujo spaudimo kritimo
- Inkstų funkcijos sutrikimai
- Psichinės sveikatos problemos (nerimas, depresija)
Siekiant išvengti komplikacijų, rekomenduojama reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, stebėti savo savijautą ir imtis priemonių kraujospūdžiui normalizuoti.
Gydymo būdai ir prevencija
Žemo kraujo spaudimo gydymas priklauso nuo individualios situacijos ir simptomų sunkumo. Dažnai pirmiausiai rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, o prireikus skiriami medikamentai.
Medicininiai gydymo būdai
Jei hipotenzija sukelia ryškius simptomus, gydytojas gali skirti:
- Vaistus kraujospūdžiui didinti (pvz., midodriną)
- Druskos ir skysčių vartojimą dehidratacijos prevencijai
- Elastines kojines venų kraujotakai gerinti
Svarbu vaistus vartoti tik paskyrus gydytojui ir jį informuoti apie savijautą gydymo metu.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Nemažai žmonių žemą kraujo spaudimą gali koreguoti natūraliomis prevencinėmis priemonėmis:
- Gerkite pakankamai skysčių, ypač karštomis dienomis
- Ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą
- Valgykite mažomis porcijomis, kad po valgio neištiktų hipotenzija
- Lėtai keiskite kūno padėtį, pvz., atsikeldami iš lovos
- Reguliariai mankštinkitės kraujotakai pagerinti
Keičiant gyvenseną ir įtraukiant šias profilaktines priemones, galima pagerinti žemo kraujo spaudimo simptomus ir pačią savijautą.
