Kas yra kritinis kraujo spaudimas?
Kritinis kraujo spaudimas, dar vadinamas žemu kraujo spaudimu ar hipotenzija, yra būklė, kai kraujospūdis yra mažesnis nei 90/60 mmHg. Nors daugeliui žmonių toks spaudimas gali būti normalus ir nesukelti jokių simptomų, kitiems tai gali būti rimtos sveikatos problemos ženklas.
Kritinio kraujo spaudimo apibrėžimas
Žemas kraujo spaudimas arba hipotonija apibrėžiama kaip būklė, kai sistolinis (viršutinis) kraujospūdis yra mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis (apatinis) – mažesnis nei 60 mmHg. Kritinis kraujo spaudimas yra ypač žemas ir gali sukelti įvairių simptomų bei komplikacijų.
Kritinio kraujo spaudimo reikšmės
Kraujospūdis matuojamas kraujospūdžio matuokliu ir išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis skaičius rodo sistolinį spaudimą – kraujo spaudimą arterijose, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują. Antrasis skaičius rodo diastolinį spaudimą – spaudimą arterijose tarp širdies susitraukimų. Kritinį kraujo spaudimą rodo mažesni nei 90/60 mmHg rodmenys.
Kritinio kraujo spaudimo priežastys
Yra daug galimų žemo kraujo spaudimo priežasčių. Kartais tai gali būti laikina būklė dėl dehidratacijos ar vaistų šalutinio poveikio. Kitais atvejais tai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip kraujotakos sutrikimus.
Nepakankama mityba ir dehidratacija
Nepakankamas maisto medžiagų ir skysčių vartojimas gali prisidėti prie kritinio kraujo spaudimo. Ypač svarbu užtikrinti pakankamą natrio kiekį mityboje ir išvengti dehidratacijos, geriant pakankamai vandens. Nėštumas taip pat gali laikinai sumažinti kraujo spaudimą dėl padidėjusio kraujo tūrio poreikio.
Vaistai ir medicininės būklės
Tam tikri vaistai, tokie kaip diuretikai, antidepresantai ir kai kurie širdies vaistai, gali sukelti žemą kraujo spaudimą kaip šalutinį poveikį. Be to, kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, Parkinsono liga ir kai kurios širdies ligos, gali paveikti kraujospūdį. Infekcijos ir alerginės reakcijos taip pat gali laikinai sumažinti kraujo spaudimą.
Ortostatinė hipotenzija
Ortostatinė hipotenzija yra specifinis žemo kraujo spaudimo tipas, pasireiškiantis staigiu kraujospūdžio kritimu atsistojus ar pakeitus kūno padėtį. Tai gali sukelti galvos svaigimą, apsvaigimą ar net apalpimą. Ši būklė dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms ir gali būti susijusi su tam tikrais vaistais ar neurologinėmis ligomis.
Kritinio kraujo spaudimo simptomai
Daugeliui žmonių žemas kraujo spaudimas nesukelia jokių simptomų. Tačiau kai spaudimas tampa pakankamai žemas, gali atsirasti įvairių požymių, rodančių nepakankamą kraujo tiekimą į smegenis ir kitus organus.
Dažniausi simptomai
Dažniausi kritinio kraujo spaudimo simptomai yra:
- Galvos svaigimas ar apsvaigimas, ypač atsistojus
- Neryškus matymas
- Nuovargis ir silpnumas
- Pykinimas ar vėmimas
- Dėmesio koncentracijos sunkumai
- Greitas ar paviršutiniškas kvėpavimas
- Alpimas ar sąmonės netekimas
Simptomai ortostatinės hipotenzijos
Esant ortostatinei hipotenzijai, žmogus gali pajausti staigų galvos svaigimą, susilpnėjimą ar net apalpti atsistojus ar pakeitus kūno padėtį. Šis kraujospūdžio kritimas dažnai praeina savaime per kelias minutes, tačiau gali kelti griuvimo ir sužalojimų riziką.
Rimtos sveikatos problemos
Ypač žemas kraujo spaudimas gali būti pavojingas gyvybei, nes gali sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų darbą. Kai kurios galimos kritinio kraujo spaudimo komplikacijos:
- Insultas dėl nepakankamo kraujo tiekimo smegenims
- Širdies smūgis dėl sumažėjusio kraujo tiekimo širdžiai
- Šokas – gyvybei pavojinga būklė, kai organizmas negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų
- Inkstų nepakankamumas dėl pablogėjusios kraujotakos inkstuose
Kritinio kraujo spaudimo gydymas
Žemo kraujo spaudimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir simptomų sunkumo. Lengvais atvejais gali pakakti gyvenimo būdo pokyčių, o sunkesniais atvejais gali prireikti vaistų ar net skubios medicininės pagalbos.
Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai
Esant žemam kraujo spaudimui, gali būti naudinga:
- Vartoti daugiau skysčių, ypač vandens ir sportuojančių gėrimų, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Padidinti druskos kiekį mityboje, jei nėra kitų sveikatos problemų, dėl kurių reikėtų riboti natrio vartojimą.
- Valgyti mažomis porcijomis ir dažniau, vengiant didelių, sunkių patiekalų.
- Vengti alkoholio ir kofeino, nes jie gali sumažinti kraujo spaudimą.
- Dėvėti kompresines kojines, kurios pagerina kraujo grįžimą iš kojų į širdį.
- Lėtai keltis iš sėdimos ar gulimos padėties, kad išvengtumėte staigaus kraujospūdžio kritimo.
- Reguliariai mankštintis, kad pagerintumėte kraujotaką ir sustiprintumėte širdies raumenį.
Vaistai ir medicininės priemonės
Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka kraujospūdžiui koreguoti, gydytojas gali skirti vaistų, tokių kaip:
- Midodrinas, kuris sutraukia kraujagysles ir padidina kraujo spaudimą.
- Fludrokortizono acetatas, kuris padeda organizmui sulaikyti natrio ir vandens, taip padidinant kraujospūdį.
- Eritropoetinas, kuris skatina raudonųjų kraujo ląstelių gamybą ir padidina kraujo tūrį.
Taip pat gali būti naudojamos specialios medicininės priemonės, tokios kaip druskos tabletės ar intraveniniai skysčiai, esant sunkiam kraujo spaudimo kritimui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:
- Jaučiate stiprius ar ilgai trunkančius simptomus, tokius kaip galvos svaigimą, nuovargį ar alpimą.
- Kritinis kraujo spaudimas trunka ilgai, nepaisant gyvenimo būdo pokyčių.
- Pasireiškia šoko požymiai – greitas kvėpavimas, sumišimas, drėgna ir šalta oda.
- Turite kitų sveikatos sutrikimų, galinčių komplikuoti žemo kraujo spaudimo gydymą.
Apibendrinant, kritinis kraujo spaudimas yra rimta būklė, galinti sukelti įvairius nemalonius ir net pavojingus simptomus. Svarbu atidžiai stebėti savo sveikatą, imtis prevencinių priemonių ir laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų užtikrinta tinkama kraujospūdžio reguliacija ir išvengta komplikacijų. Gyvenimo būdo pokyčiai, vaistai ir medicininės priemonės gali padėti valdyti šią būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
