Kraujo spaudimas yra svarbus rodiklis, atspindintis bendrą žmogaus sveikatos būklę. Diastolinis kraujo spaudimas, matuojamas tarp širdies susitraukimų, yra vienas iš pagrindinių komponentų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant kraujospūdį. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia diastolinis kraujo spaudimas 90, kaip jis nustatomas ir kokią įtaką daro sveikatai.
Kas yra diastolinis kraujo spaudimas?
Diastolinio kraujo spaudimo reikšmė
Diastolinis kraujo spaudimas rodo kraujagyslių sienelių įtempimą tarp širdies susitraukimų (sistolių). Jis atspindi mažiausią slėgį arterijose širdžiai atsipalaiduojant ir yra apatinis skaičius kraujospūdžio rodmenyje. Pavyzdžiui, jei kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg, diastolinis kraujospūdis yra 80 mmHg.
Diastolinis spaudimas turi didelę reikšmę vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Padidėjęs diastolinis kraujospūdis rodo didesnę riziką susirgti širdies ligomis, patirti insultą ar inkstų pažeidimus. Todėl svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir stebėti jo pokyčius.
Kaip matuojamas diastolinis kraujo spaudimas?
Diastolinis kraujospūdis matuojamas naudojant kraujo spaudimo matuoklį, kuris gali būti automatinis arba rankinis su stetoskopu. Matavimo metu pacientas turi ramiai sėdėti, atsipalaidavęs, nesukryžiavęs kojų.
Teisingas kraujospūdžio matavimas apima šiuos žingsnius:
- 5 minutes ramiai pasėdėti prieš matavimą
- Matuoti kraujospūdį sėdint, atremta nugara ir kojomis
- Manžetė turi būti pritvirtinta širdies lygyje ant apnuogintos rankos
- Atlikti bent du matavimus, tarp kurių palaukti 1-2 minutes
Matuojant kraujospūdį svarbu vengti kofeino, rūkymo ir alkoholio vartojimo bent 30 minučių iki matavimo. Taip pat reikia vengti fizinio krūvio ir streso matavimo metu.
Diastolinis kraujo spaudimas 90: ką tai reiškia?
Normalus ir padidėjęs kraujo spaudimas
Normalus diastolinis kraujo spaudimas turėtų būti mažesnis nei 80 mmHg. Diastolinis kraujospūdis nuo 80 iki 89 mmHg laikomas aukštu normaliu ir gali signalizuoti apie didesnę hipertenzijos riziką. Jei diastolinis spaudimas pasiekia ar viršija 90 mmHg, tai rodo padidėjusį kraujospūdį, žinomą kaip hipertenziją.
| Kategorija | Sistolinis (mmHg) | Diastolinis (mmHg) |
|---|---|---|
| Normalus | < 120 | < 80 |
| Aukštas normalus | 120-129 | 80-89 |
| 1 laipsnio hipertenzija | 130-139 | 90-99 |
| 2 laipsnio hipertenzija | ≥ 140 | ≥ 100 |
Svarbu pažymėti, kad net jei sistolinis spaudimas yra normalus, padidėjęs diastolinis spaudimas vistiek gali kelti riziką sveikatai. Todėl būtina stebėti abu rodiklius.
Izoliuota diastolinė hipertenzija
Izoliuota diastolinė hipertenzija yra būklė, kai diastolinis kraujo spaudimas yra 90 mmHg ar didesnis, o sistolinis – mažesnis nei 140 mmHg. Ši būklė dažniau pasitaiko jauniems žmonėms ir kartais gali likti nepastebėta, jei matuojamas tik sistolinis spaudimas.
Nors izoliuota diastolinė hipertenzija kelia mažesnę riziką nei bendra hipertenzija, ji vis tiek gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Svarbu atkreipti dėmesį į abudu rodiklius ir kreiptis į gydytoją, jei nustatomas padidėjęs diastolinis kraujospūdis.
Kaip diastolinis kraujo spaudimas 90 paveikia sveikatą?
Rizikos veiksniai ir komplikacijos
Diastolinis kraujospūdis 90 mmHg ar didesnis laikomas padidėjusiu ir gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, ypač jei nekontroliuojamas ilgą laiką. Aukštas diastolinis spaudimas pažeidžia kraujagysles, padidina širdies darbą ir kelia įvairių komplikacijų riziką:
- Širdies ligos: vainikinių arterijų liga, širdies nepakankamumas, infarktas
- Galvos smegenų pažeidimai: insultas, demencija
- Inkstų ligos: inkstų nepakankamumas
- Akių pažeidimai: kraujavimas, regos sutrikimai
Kiti didesnio diastolinio kraujospūdžio rizikos veiksniai apima nutukimą, mažą fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio bei druskos vartojimą, stresą ir genetiką. Todėl labai svarbu kontroliuoti šiuos veiksnius ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.
Prevencija ir kontrolė
Norint išvengti ar valdyti padidėjusį diastolinį kraujospūdį, reikia reguliariai tikrinti kraujo spaudimą ir imtis prevencinių priemonių:
- Palaikyti sveiką kūno svorį ir reguliariai sportuoti
- Mažinti suvartojamos druskos ir sočiųjų riebalų kiekius
- Riboti alkoholinių gėrimų ir kofeino vartojimą
- Mesti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo
- Valdyti stresą atsipalaidavimo technikomis
- Vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo hipertenzijos
Laiku nustačius ir gydant diastolinį kraujo spaudimą 90 ar didesnį, galima sumažinti kraujospūdį iki sveiko lygio ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Svarbu pastoviai bendradarbiauti su gydytoju ir laikytis rekomenduojamų gydymo bei prevencijos planų.
Gydymo galimybės esant diastoliniam kraujo spaudimui 90
Medikamentinis gydymas
Jei diastolinis kraujospūdis nuolat viršija 90 mmHg, gydytojas gali skirti antihipertenzinius vaistus. Dažniausiai paskiriami vaistai yra šie:
- Diuretikai: mažina skysčių kiekį organizme
- Beta blokatoriai: sulėtina širdies ritmą, mažina spaudimą
- AKF inhibitoriai ir ARB: atpalaiduoja kraujagysles
- Kalcio kanalų blokatoriai: plečia kraujagysles, mažina spaudimą
Gydytojas parinks tinkamą vaistą ar jų derinį priklausomai nuo paciento amžiaus, kitų sveikatos problemų ir reakcijos į vaistus. Svarbu vartoti vaistus reguliariai pagal nurodymus ir nenutraukti gydymo be gydytojo žinios.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Gydant padidėjusį diastolinį kraujospūdį, neatsiejama dalis yra gyvenimo būdo korekcija. Net ir vartojant vaistus, būtina laikytis sveikos gyvensenos principų:
- Sumažinti suvartojamos druskos kiekį iki < 5 g per dieną
- Padidinti daržovių, vaisių, skaidulų vartojimą
- Riboti alkoholinių gėrimų, sočiųjų ir trans-riebalų, cukraus vartojimą
- Palaikyti sveiką kūno svorį (KMI 18,5-24,9)
- Reguliariai sportuoti bent 30 min. 5 k./sav. vidutinio intensyvumo fizinį krūvį
- Mesti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo
- Efektyviai valdyti stresą
Sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti kraujospūdį, pagerinti bendrą sveikatą ir sumažinti priklausomybę nuo vaistų. Netgi nedideli pokyčiai, įtraukti palaipsniui, gali duoti reikšmingos naudos kontroliuojant diastolinį kraujospūdį.
